Lietuvos teniso istorija: pirmieji kortai

Pirmoje XX a. pusėje Lietuvos aristokratija ėmė domėtis teniso sportu. Dvaruose imta organizuoti turnyrus, įrenginėti kortus. Pirma cementinė lauko aikštelė įkurta Grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Biržų rajone, Astravo dvare. Netrukus, 1901-aisiais, siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse. 

Biržų teniso kortas, 1930 m. Archyvo nuotrauka

Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kurio ugnis nuvilnijo per visą šalį. Visgi, pasakyti kuris miestas – Kaunas ar Palanga – turi stipresnę įtaką Lietuvos teniso kultūrai gana sunku. Nors šalies kurorte įrengti kortai vieni pirmųjų ir sutraukdavo gausius būrius interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne bajorų luomui, būtent šiame mieste buvo įsteigta teniso asociacija.

Birutės parko rūmų planas. 1906 m. Archyvo nuotrauka

Kauno lauteniso pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus palikuonis pasakojo, kad Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai, todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po pirmojo pasaulinio karo. Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui. Čia pirmus žingsnius teniso aikštelėje žengė ir nemažai žymiausių šalies lauko teniso profesionalų.

Kauno teniso klubo valdybos dokumentas. 1928 m. 

Palangos teniso pirmtakai

Pirmąją teniso aikštę Lietuvoje projektavo Palangos Birutės parko komplekso vadovas, Europos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua. Visgi, eiliniams miestiečiams teniso malonumai pasiekiami tapo tik 1923-iaisiais, kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius. 

Pirmieji profesionalūs lauko teniso kortai Palangoje

1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė – tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės:  J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas),  A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. 

1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis. 

Žymūs pokario meto tenisininkai (iš kairės): Jonas Anilionis, Erika Levinienė, Jadvyga Deiukauskaitė-Bukauskienė, Vladas Dzindziliauskas. Archyvo nuotrauka.

Tenisas Lietuvoje prieš antrąjį pasaulinį karą

Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas – teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido. Žymiausias palangiškis tenisininkas – K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open – 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. 

Tarp ryškiausių šalies teniso XX a. žvaigždžių – Vytautas Gerulaitis, daugiausiai apdovanojimų pelnęs XX a. pirmos pusės tenisininkas. Lietuvos kurorto kortuose paskutinį turnyrą laimėjęs 1937-aisiais. Jei ne ateinančiais metais Palangoje įvykęs didžiulis gaisras, o dar kitais – antrasis pasaulinis karas, V. Gerulaitis galėjo iškovoti dar ne vieną titulą.

Karui prasidėjus kilminga šeima pabėgo į Ameriką, kur gimė jo visame pasaulyje garsus sūnus – profesionalus tenisininkas Vitas Gerulaitis. Siekiant puoselėti jo atminimą „Topspin“ rengia teniso turnyrą, kurio metu dalyviai susikaus dėl retro Vito Gerulaičio raketės. Preliminariai renginys planuojamas liepos mėnesį. Tiksli data ir vieta bus patvirtintos artimiausiu metu.